- tviskėjimas
- tviskė́jimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; I, LC1883,2 → tviskėti: 1. Žvakių tviskėjimas sklido pro bažnyčios langus rš. Visi stovėjo tylėdami, užburti šviesų tviskėjimo rš. ║ K Ne tiek bijau perkūnijos bildėjimo, kiek žaibų tviskė́jimo Vkš. Didelė vėtra su skaudingu lytumi ir didžiais ledais, su žaibų tviskėjimu ir perkūno griovimu siautusi Kel1865,128. 2. Salėj taip daug margumo ir tviskėjimo rš. Argi galima priprasti prie tų paauksuotų daiktų, siuvinėtų šilkų, prie tokio visa ko tviskėjimo rš. ║ Batų tviskė́jimas – kaip stikliniai DŽ1. 3. [Antis] turi plunksnas baltas su gelsvu tviskėjimu TS1902,1b.
Dictionary of the Lithuanian Language.